Rašykite mums
info@NTgidas.lt
Vilniaus biuras
+370 613 18888
NTgidas.lt FacebookeNTgidas.lt YouTube kanalas

Svarbi informacija:

    

                                     

 

 

 Nuo 2016-ųjų lapkričio Lietuvos statybų ir nekilnojamo turto rinkoje – didžiulės permainos. Žengiamas dar vienas žingsnisenergiškai efektyvesnių namų link – Lietuvoje negalės būti statomi žemesnės nei A klasės pastatai bei VISI pastatai privalės turėti rekuperacijos sistemas ( kas yra rekuperatorius - paspauskite viršuje esantį mygtuką "REKUPERACINĖS SISTEMOS")

   Energinis pastatų naudingumo didinimas – natūralus procesas, siekiant tausoti gamtos resursus, mažinti šiltnamio efektą. Kuo energiškai efektyvesni pastatai, tuo mažiau resursų reikia jiems apšildyti, o ir pastarieji naudojami taupiai – perteklinė šiluma, jei tokia yra, efektyviai panaudojama ir mažiau teršiama aplinka. Tvarių pastatų statybai naudojamos naujos technologijos, kitokios medžiagos, tai, natūralu, ne tik tausoja gamtą, bet ir smarkiai gerina žmonių gyvenimo kokybę.

   Namo energinis efektyvumas Beveik visiems naujai statomiems, parduodamiems ir nuomojamiems pastatams Lietuvoje turi būti nustatyta energinio naudingumo klasė ir suteiktas energinio naudingumo sertifikatas. Sertifikavimas – tai LR teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos suvartojimas, pagal tai pastatui priskiriant energinio naudingumo klasę nuo G iki A++.

   Į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai. A++ klasė – aukščiausia, nurodanti, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o didžiąją dalį sunaudojamos energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant ir paties namo pagamintą energiją. A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatai klasifikuojami kaip mažai energijos vartojantys arba energiškai efektyvūs. Pastatų energinio naudingumo klasės nustatomos pagal: pastato kvalifikacinį rodiklį C (parodo skaičiuojamųjų energijos sąnaudų santykį su norminiu), pastatų atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius (atitvarų šilumines savybes), energijos sąnaudas pastatui šildyti, pastato sandarumą, pastato vėdinimo su rekuperacija sistemos efektyvumą (jei tokia sistema pastate įrengta).

    Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja pakeitimai statybos techniniame reglamente, pagal kuriuos visi naujai projektuojami ir statomi pastatai privalės atitikti bent A klasės reikalavimus; nuo 2018 m. A+, nuo 2021 m. A++ klasės reikalavimus. Energiškai efektyvaus namo sąvoka Lietuvoje naudojama pasyviam namui įvardinti. Statybų rinkos specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai painiojamos energinės klasės ir energiškai efektyvaus namo sąvokos, bei pabrėžia, jog tai, kad nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalios reikalavimas statyti bent A energinės klasės namą, dar nereiškia, jog nuo šios dienos bus pradėti statyti vien pasyvūs namai. Energiškai efektyvus namas – pasyvus namas?

   Pasyvaus namo standartas yra Vokietijos Pasyvaus namo instituto nustatyta sertifikavimo tvarka, skirta tinkamam rezultatui pasiekti ir pastato kokybei užtikrinti. Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, kurio šildymui prireikia tik 15 kWh/m² per metus. Toks pastatas naudoja pasyvius energijos šaltinius: dirvožemio šilumą, saulės energiją, apšvietimo ir buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą ir netgi žmogaus kūno temperatūrą. Vertinant pastatą, skaičius 15 kWh/m² yra kertinis – jį viršijus, pastatas nebegali būti laikomas pasyviuoju.

    Namui sertifikuoti būtina atlikti ir sandarumo testą, kurio metu sukuriamas 50 Pa slėgio skirtumas tarp namo vidaus ir išorės. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pasyvusis namas sertifikuojamas Vokietijos Pasyvaus namo instituto, o A, A+ ir A++ energinės klasės – Lietuvos institucijų, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas. Vokietijos ir Lietuvos reikalavimai pastatams yra skirtingi, todėl Pasyvaus namo instituto sertifikuoti namai ne visada atitiks Lietuvos A++ klasės reikalavimus ir atvirkščiai – A+ klasės namai gali ne visada atitikti Pasyvaus namo instituto reikalavimus. Pasyvaus namo kūrimas – tai daugelį metų veikianti sistema, paremta nuolatiniu pastatytų namų monitoringu ir vertinimu. Tai užsakovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ir statybininko bendras darbas, kuriame labai svarbi kiekviena grandis.

 

PASTATO ENERGINIS NAUDINGUMAS


Visi naujai statomi pastatai nuo 2016-11-01 privalo atitikti ne žemesnę kaip A energinio naudingumo klasę, todėl jau projektavimo stadijoje būtina atsižvelgti į visus kriterijus, pagal kuriuos yra vertinamas pastato energinis naudingumas.

Kaip sužinoti ar Jūsų namo projektas atitinka A klasės reikalavimus?
Tik turint  pastato energinio naudingumo vertinimo rezultatus ir sandarumo projektą galima spręsti ar Jūsų namo projektas atitinka A klasės reikalavimus.

Kas yra energinio naudingumo vertinimas, kas jį gali atlikti? 
Šį vertinimą gali atlikti tik atestuotas energinio naudingumo ekspertas (ne kiekvienas architektas). Nustatant pastato energetinį naudingumą vertinama eilė kriterijų: atitvarų šiluminės varžos, langų ir durų šiluminės varžos, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, saulės pritekėjimas per skaidrias atitvaras, šildymo ir vėsinimo sistemų tipai, namo sandarumas. Tik vertinant pastatą kaip bendrą sistemą galima optimizuoti projektinius sprendimus (apšiltinimo storius, langų technines charakteristikas, šildymo ir vėdinimo sistemas ir kt.).

Kodėl svarbu atlikti pastato energinio naudingumo vertinimą prieš pradedant namo statybą?
Jeigu projektavimo stadijoje pastato projektas nebuvo vertintas pagal energinio naudingumo kriterijus, yra labai didelė rizika, kad, pagal projektinius sprendinius atlikus statybos darbus, pastatas neatitiks projekte deklaruojamos energinio naudingumo klasės. Tokiu atveju Jūs negalėsite atlikti pastato statybos užbaigimo procedūros bei iš valstybinės komisijos gauti patvirtinimą, kad statinys užbaigtas 100 proc. ir yra tinkamas eksploatuoti.

Kas yra sandarumo projektas ir kas jį gali parengti?
Sandarumo projektas sudarytas iš šių pagrindinių dalių: tekstinė dalis, kurioje aprašomi visi privalomi ir rekomenduojami sprendimai, technologiniai nurodymai darbų atlikimui; medžiagų žiniaraštis, kuriame sutrauktas visas reikalingas sandarinimo medžiagų kiekis; brėžiniai, kuriuose tiksliai detalizuoti būtent Jūsų statinio projekto mazgai, nurodytos sandarumui pasiekti reikalingos medžiagos ir darbų eiga. Sandarumo projekte sprendžiami langų/durų tvirtinimo ir sandarinimo sprendimai, kitų atitvarų sandūrų sandarinimo mazgai. Sandarumo projektą rengia  architektas ar konstruktorius.

Kada reikia parengti namo sandarumo projektą?
Sandarumo projektą svarbu parengti prieš namo statybą, kad būtų parinkti teisingi projektiniai sprendiniai užtikrinantys reikiamą pastato sandarumą. Užbaigus pastato statybą atliekamas sandarumo testas, kurio rezultatai vertinami pastato energetinio naudingumo sertifikavimo procese. Testo metu pastato sandarumo rodiklis (pastate telpančio oro kiekio pasikeitimas kartais per valandą, esant 60Pa slėgiui) turėtų būti ne didesnis, nei: 1 - A klasės pastatams ir 0,6 - A+ ir A++ klasės pastatams.
 

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKAVIMAS


Kam reikalingas pastato energinio naudingumo sertifikatas?
Visiems naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems pastatams yra privalomas energinio naudingumo sertifikatas.

Kas yra pastato energinio naudingumo sertifikavimas?
Pastato energinio naudingumo nustatymas ir priskyrimas atitinkamai klasei, bei sertifikato išdavimas.

Visas sertifikavimo procesas dalinasi į kelis etapus:
1.    Duomenų apie pastatą surinkimas. Ekspertas atvyksta į objektą ir surenka duomenis apie pastatytą pastatą, jo inžinerines sistemas;
2.    Apskaičiuojamos pastato atitvarų šiluminio laidumo vertės;
3.    Jei sertifikuojamas A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatas, tuomet atliekamas šilumos tiltelių modeliavimas ir skaičiavimas;
4.    Vertinami sandarumo testo rezultatai;
5.    Duomenų apdorojimas ir suvedimas į pastatų energinio sertifikavimo programą „NRG-sert“;
6.    Sertifikato išdavimas.

Kada atliekamas sertifikavimas? 
Atlikus statinio statybos darbus. Ką privalu atlikti prieš pastato sertifikavimą? Jeigu planuojate sertifikuoti A, A+ ar A++ energinio naudingumo klasės pastatą, privalote užsisakyti pastato sandarumo testą, kurio metu nustatoma oro apykaitos pastate rodiklio vertė (kiek kartų pastate telpantis oras pasikeičia per valandą, esant 60Pa slėgiui). Šį testą gali atlikti tik akredituotos laboratorijos.