Rašykite mums
info@NTgidas.lt
Vilniaus biuras
+370 613 18888
NTgidas.lt FacebookeNTgidas.lt YouTube kanalas

NUO 2016 m. LAPKRIČIO MĖN. - VISI PASTATAI PRIVALĖS BŪTI A ENERGINĖS KLASĖS

NUO 2016 m. LAPKRIČIO MĖN. - VISI PASTATAI PRIVALĖS BŪTI A ENERGINĖS KLASĖS

Nuo 2016-ųjų lapkričio Lietuvos statybų ir nekilnojamo turto rinkoje – didžiulės permainos. Žengiamas dar vienas žingsnisenergiškai efektyvesnių namų link – Lietuvoje negalės būti statomi žemesnės nei A klasės pastatai bei VISI pastatai privalės turėti rekuperacijos sistemas ( kas yra rekuperatorius - paspauskite viršuje esantį mygtuką "REKUPERACINĖS SISTEMOS")

   Energinis pastatų naudingumo didinimas – natūralus procesas, siekiant tausoti gamtos resursus, mažinti šiltnamio efektą. Kuo energiškai efektyvesni pastatai, tuo mažiau resursų reikia jiems apšildyti, o ir pastarieji naudojami taupiai – perteklinė šiluma, jei tokia yra, efektyviai panaudojama ir mažiau teršiama aplinka. Tvarių pastatų statybai naudojamos naujos technologijos, kitokios medžiagos, tai, natūralu, ne tik tausoja gamtą, bet ir smarkiai gerina žmonių gyvenimo kokybę.

   Namo energinis efektyvumas Beveik visiems naujai statomiems, parduodamiems ir nuomojamiems pastatams Lietuvoje turi būti nustatyta energinio naudingumo klasė ir suteiktas energinio naudingumo sertifikatas. Sertifikavimas – tai LR teisės aktų reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos suvartojimas, pagal tai pastatui priskiriant energinio naudingumo klasę nuo G iki A++.

   Į Lietuvos statybų rinką veržiasi pasyvūs namai. A++ klasė – aukščiausia, nurodanti, kad pastatas beveik nenaudoja energijos, o didžiąją dalį sunaudojamos energijos gauna iš atsinaujinančių šaltinių, įskaitant ir paties namo pagamintą energiją. A, A+, A++ energinio naudingumo klasių pastatai klasifikuojami kaip mažai energijos vartojantys arba energiškai efektyvūs. Pastatų energinio naudingumo klasės nustatomos pagal: pastato kvalifikacinį rodiklį C (parodo skaičiuojamųjų energijos sąnaudų santykį su norminiu), pastatų atitvarų skaičiuojamuosius savituosius šilumos nuostolius (atitvarų šilumines savybes), energijos sąnaudas pastatui šildyti, pastato sandarumą, pastato vėdinimo su rekuperacija sistemos efektyvumą (jei tokia sistema pastate įrengta).

    Nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalioja pakeitimai statybos techniniame reglamente, pagal kuriuos visi naujai projektuojami ir statomi pastatai privalės atitikti bent A klasės reikalavimus; nuo 2018 m. A+, nuo 2021 m. A++ klasės reikalavimus. Energiškai efektyvaus namo sąvoka Lietuvoje naudojama pasyviam namui įvardinti. Statybų rinkos specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai painiojamos energinės klasės ir energiškai efektyvaus namo sąvokos, bei pabrėžia, jog tai, kad nuo šių metų lapkričio 1-osios įsigalios reikalavimas statyti bent A energinės klasės namą, dar nereiškia, jog nuo šios dienos bus pradėti statyti vien pasyvūs namai. Energiškai efektyvus namas – pasyvus namas?

   Pasyvaus namo standartas yra Vokietijos Pasyvaus namo instituto nustatyta sertifikavimo tvarka, skirta tinkamam rezultatui pasiekti ir pastato kokybei užtikrinti. Pasyviojo namo standartas Vokietijoje sukurtas 1988 m., o pagal šią technologiją projektuojami ir statomi ne tik gyvenamieji namai, bet ir biurų pastatai, mokyklos ir kiti visuomeniniai statiniai. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, kurio šildymui prireikia tik 15 kWh/m² per metus. Toks pastatas naudoja pasyvius energijos šaltinius: dirvožemio šilumą, saulės energiją, apšvietimo ir buitinių prietaisų skleidžiamą šilumą ir netgi žmogaus kūno temperatūrą. Vertinant pastatą, skaičius 15 kWh/m² yra kertinis – jį viršijus, pastatas nebegali būti laikomas pasyviuoju.

    Namui sertifikuoti būtina atlikti ir sandarumo testą, kurio metu sukuriamas 50 Pa slėgio skirtumas tarp namo vidaus ir išorės. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuoti pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertai. Pasyvusis namas sertifikuojamas Vokietijos Pasyvaus namo instituto, o A, A+ ir A++ energinės klasės – Lietuvos institucijų, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas. Vokietijos ir Lietuvos reikalavimai pastatams yra skirtingi, todėl Pasyvaus namo instituto sertifikuoti namai ne visada atitiks Lietuvos A++ klasės reikalavimus ir atvirkščiai – A+ klasės namai gali ne visada atitikti Pasyvaus namo instituto reikalavimus. Pasyvaus namo kūrimas – tai daugelį metų veikianti sistema, paremta nuolatiniu pastatytų namų monitoringu ir vertinimu. Tai užsakovo, projektuotojo, techninio prižiūrėtojo ir statybininko bendras darbas, kuriame labai svarbi kiekviena grandis.